Tyras žmonių tikrumas....

Vis negaliu atsigrožėti filmu "Neliečiamieji". Tikroji istorija, kuri sudėta į beveik 2 valandų filmą. O, gyvenimas kur kas ilgesnis, tokioje realybėje. Realybė, kurioje vyksta žmonių gyvenimai, ten kur susitinka asmenybės.

Ir jei tai tikra istorija, o tuo tikiu, tai tokių istorijų yra ne vienas. Kai sukuriamas ryšys ne iš gailesčio, o iš tikrosios draugystės, kurioje gimsta besąlyginis priėmimas ir tikri jausmai. Ir ne gailestis sėdinčiam invalido vežimėlyje, o tikėjimas jo galia. Nenurašant jų, o juos pasitinkant ir sujungiant gyvenimo kelius kartu.

Žaviuosi žmonių nuoširdumu ir tikrumu, kurie į juos žiūri kaip lygus tarp lygių. Prisipažinsiu, tai įkvepia mane pamatuoti savo tikrumą ir nuoširdumą. Nesilyginti su kitais, o pamatuoti kiek manyje yra šių verybių, ne kai kalbu, o kai veikiu iš šios energijos.

Kiekvienas žmogus nori, kad juo patikėtum, patikėtum jo galia. Nes tai labai užpildo, tvirtai eiti gyvenimo keliu. Kojomis, rankomis ar sėdint. Tikėti, nes tai suteiktia malonės ir džiaugsmo kitam.