Pavasariu kvepėt

Savo tikrų namų erdvėj, dar vėjui nenurimus,
Užmerkusi akis, žengiu per pievas ir laukus
Girdėt, matyt, išjaust, savim patirt –
Tikru pavasariu kvepėt.

Ir leidžiu sau išgirst, ko niekad negirdėjau,
Ir leidžiu sau matyt, ko niekada nemačiau
Ir leidžiu sau pajaust, ko niekad nejutau,
Aš ateinu pavasariu kvepėt.

Ir man nereik akių, kad pamatyt,
Ir man nereiki ausų, kad tai išgirst,
Man reikia, tik tai širdies kad visa tai išjaust
Man reikia, tik pavasariu kvepėt.