Istorija apie alyvas

Ar prisimenat savo vaikystę, kai įsisukdavote į alyvų krūmą ir ten ieškodavote penkiažiedžių, neva jos svajonės pildo ar laimę neša

Tai vienas iš tų tikinčių vaikų buvau ir aš, ieškantis laimės ją surasti. Labai gerai pamenu, kai mūsų kieme augo alyva. Tokia šviesiai violetinė, graži prisirpusi, kaip Suvalkijos sodai alyva. Kiekvieną pavasarį bėgdavau, kuo greičiau pirma surasti tas penkiažiedes, kol niekas jų nenuraškė, o suradus sušlamšdavau. Ir taip kiekvieną pavasarį šveisdavau tas penkiažiedes, tikėdama, kad išpildys visus mano norus ir svajones, kokias tik užsigeisdavau. Na, bet tos svajonės nelabai pildydavosi Bet nepraradus vilties laukdavau kito pavasario, kol jos vėl pražys. Ir vėl tekina lėkdavau jų ieškoti, o jas suradus sušveisdavau. Prisimenu tą kartoką bjaurų jų skonį. Na bet ką dėl tų svajonių nepadarysi. Sugrūsdavau burnon, tikėdama, kad gal patys laimės žiedai ištirps nuo mano stebuklingų seilių. Bet ne, pasirodo netirpstantys. Tai tekdavo imtis drąsos jas sukramtyti ir ne po vieną, o po kelias ar daugiau iškart. Ah, kiek jų sušveista, visa uogienė alyvų būtų išėjusi.

Na, o jei rasdavau trilapį žiedą, tai pipec - nelaimėSutrindavau, sutraiškydavau ir po velėna paslėpdavau, kad tos nelaimės neprisišaukt. Visgi atėjo tas metas, kai jų nebevalgiau ir į tuos penkialapius pažiūrėti nebegalėjau. Atsivalgiau tikriausiai už visą vaikystę, bet...vieną dieną mano kantrybės taurė persipildė. Galutinai supykau ant tų visų alyvų žiedų, kad jos mano svajonės neišpildė. Paskutiniai mano pasišveitimai baigėsi su tuo, kai labai labai prašiau, kad man reikia išlaikyti mokykloje egzaminą. Net nepamenu kuri čia klasė buvo, o gal visai ne egzaminas, koks kontrolinis. Iš vakaro vos nepraklupusi prie krūmo ieškojau tų žiedų, prašydama gero pažymio. Ateina ta diena, kai rašomas kontrolinis, sėdžiu pamokoje dar jausdama tą kartų žiedų skonį, bet su šypsena veide, tikėdama kad šį kartą tikrai suveiks Kitą dieną ateinu į mokyklą kilmingai nusiteikusi, tikėdama mano svajonė gauti gera pažymį tikrai išsipildė. Ir ką jūs sau manot, mano svajonė vis dėlto eilinį kartą subliuško kaip balionėlis Žodžiu, kai supykau ant tų penkiažiedžių alyvų, nu blemba pagalvojau, kai grįšiu dabar ją tikrai nukirsiu. Nenukirtau- pagailėjau, tegu žydi, gal kas laimės ieškos

Tą pavasarį mano vaikiškos laimės paieškos baigėsi, alyvų žiedžių daugiau neberaškiau.

Tik močiutė bedainuodama vis primena seną gražią dainą apie meilę ir alyvas

2023 m.