67 diena

Sustok akimirką ir pažiūrėk, kur akys nuves. Tu, tik žiūrėk nieko nevertindama ir neanalizuodama tiesiog stebėk, tol kol susilygiuosi su tuo objektu savyje. Pradėk užuosti jo spalvas, išgirsk jo skonius, ir kai viduje pajausi, kad veriasi visas kosmosas,- įsileisk. Taip kaskart tavo tuštuma pildysis. Suprask niekas neegzistuoja be prasmės. Jei tik nesirinksi tuščiai matyti, jausti ir girdėti.
Kiek daug žmonių praeina blankiomis akimis ir širdimis nematydami, kas šalia. O jei ir pasižiūri, jie tuščiai girdi ir mato. O, kad tik įkvėptų tos Esaties, tuštuma jų širdyse ir akyse išblanktų.