39 diena


Būna tokių momentų, kai vidus nori išsiverkti, o ašaros laikosi. Neprasimuša. Jos tiesiog kaupiasi viduje. Bet vieną dieną jos iškyla ir kaip liūtis nuplauna visas paviršiaus dulkes. Ir pramuša, būtent, mažyte vos reikšminga priežastis. Nors be priežasties juk niekas neįvyksta.
Būna momentu, kai ašaros pasileidžia be jokios priežasties, tiesiog viską ką jauti yra jautru, jautru. Jautru pamatyti, jautru išgirsti, jautru įkvėpti, paliesti, prakalbėti. Ašaros pasileidžia ir jų net nestabdai, nes jauti to prasmę.
Ašaros tai apsivalymas, ašaros tai sakralumas, ašaros tai lengvumas, ašaros tai liūdesys ir džiaugsmas.
Ašaros tai mūsų perlai.
