343 diena

Gali palaužti kūną, bet nepalauši dvasios, kol savyje tikėjimą neši.
Ir jei tiki gyvenimu ir juo teki, kaip upė išskleidęs plačiai rankas pasitinki vėją, nepabūgęs nusileist ir pakilt kalnų papėdėm, eini ieškoti tokių, kaip tu.

Kol tavyje gyvena tikėjimas, neprasilauš joks priešas, jokie praeities šešėliai į tavo bedugnę, į tavo Sielą, į tavo namus, ten kur esi tu.
Žiburys dega tol, kol pats jo neužgesini, kol tiki savimi, kol esi stiprus dvasioje ir neužstoji sau kelio. Žiburys niekada neužges, kol bus troškimas gyventi.
Žmogau, esi stiprus ir trapus, dėl to esi žmogus. Turi savo kūną, savo dvasią, savo Sielą. Nes tu gimei žmogum. Tik ar juo tapai, atsakymą, tu, pats žinai.

Gali palaužti kūną, bet nepalauši dvasios, kol savyje tikėjimą neši.