318 diena

Prisilietimas prie medžių arba vaikščioti tarp jų.

Net ir mažas vaikas pasakytų, kad medžiai mūsų plaučiai. Miško sergėtojai, gyvos dvasios.
Kai grįžti iš miško prisikvėpavęs šviežaus miško kvapo, jautiesi šiek tiek apsvaigęs. Bet apsvaigęs
nuo šviežumo ir gaivos. Nuo tylos ir ramybės, nuo prisilietimo ir apkabinimo. Nuo tyro gydančio jausmo.
Senai įrodyta medžių gydomoji galia. Įrodyta ir tai kad šaknimis jie kontaktuoja, užmezga glaudžius ryšius. Būdami stipresni medžiai padeda augti mažesniems, stiebtis į viršų, nes būdami aukštos sąmonės suvokia, kad taip ir visą girią galima užauginti.
Medžiai tarsi išėję mūsų protėviai, kuriuose pasilikusi jų dvasia juose.
Medžiai ošia - tai jie kalbasi su mumis.
Niūniuoja savo dainą, kviesdami prisiglausti ir apkabinti užmegzti ryšį su jais. Su tais kurių dvasia gyva.

Mylėkime medžius - mūsų protėvių palikimą.