304 diena

Visada maniau, kad būti stipria moterim - tai yra prilygti titanams. Tokiu būdu įrodai savo vertę, ko ištiesų esi verta. Nes šiais laikais labai svarbu būti įvertintu, nes būti vidutinybe jau nebemadinga. Dėl to iš visų jėgų stengiesi prilygti moteriai karžygei.
Bet tokios pastangos turi savo vertė ir savo kainą.
Ir ne mažą…
Kuo daugiau bandai įrodyti, tuo labiau spaudi save tai daryti. Nes juk moteris kareivė visa pakelia ir viską savyje kaupia. Kol vieną dieną suvokia, kad jos pačios užauginti šarvai tapo per sunkūs ir veržiantys.
Ir nuolatinis reikalavimas iš savęs - parodyk, ko tu verta.
Jai vieną dieną suvokia, kad ta kareivė moteris yra visai ne kareivė, o tiesiog nuostabi moteris - nuo jos nukrenta sunkieji šarvai, kaip rudenį auksiniai lapai.
Ji ištiesia stuburą, pajaučia kūną, atspalaiduoja ir suvokia, kad šiandien ji nebenori būti moteris kareivė, ji nori būti - gėle. Gėlė, kuri skleidžia savo unikalų žiedą, skleidžia savo kvapą, skleidžia savo spalvą.
Kai leidžiame pražysti ir būti tikra moterim, moteriškumas, tuomet atsiskleidžia, kaip visų jutimų melodiją.