302 diena


Gamta Sielai ir kūnui…
Niekas taip nenuramina proto kaip gamta. Joje nutyla mintys ir jausmai. Joje išsivalo ir praskaidrėja mūsų emocijos.
Gamta kiekvieną pasitinka ir palydi į namus draugiškai.
Ji atskleidžia savo dvasios grožį ir paslaptį, tam, kas į ją pažvelgia. Tam, kas ja gėrisi.
Joje rasi užuovėja ir atgaivą savo Sielai ir kūnui.
Gamtai - tai mūsų visų namai.
Ji dovanoja baltą sniego patalą ir besisukančias snaiges.
Budina iš po žiemos miego pavasarį ir kviečia sugrįžti paukščius.
Pripildo šilumos vasariškos saulės spindulių ir šilto lietaus.
Nusidažo auksinėmis ir raudonomis rudens spalvomis ir džiugina mūsų širdis.
Ji nuolat keičia savo apdarą, kad ją galėtum pasimėgauti ir joje būti kuo ilgiau, kad matytum ja ne tik akimis, bet ir širdim.
Ir niekas tiek spalvų ir skonių nesukuria, kaip Gamta.
Ji mūsų buveinė visame kame.
