290 diena

Kokia tai beprotybė galvoti, ką kiti pagalvos. Kiek tame daug energijos ir laiko išvaistoma. Nuvertinami savi talentai ir trukdoma savo gebėjimams tobulėti.
Prarandama vertė, nes labai svarbu, ką žmonės pasakys. Dažnai taip ir neįšdrįstame žengti dėl savo tikslų ir svajonių, jų atsisakome nes kitų nuomonė yra labai svarbi. Bet tai yra absoliutus gyvenimo stabdis. Tai tampa priklausomybė nuo to, ką kitas pasakys.
Tegu galvoja, tegu mato, tegu ima pavyzdį, tai kuo užsiimi, tai ką kalbi, tai ką darai, kuo gyveni, o galbūt tai gali būti impulsas kitam irgi pradėti įvertinti save. Ir nebeužsiimti tuščiais dalykais, kaip kritikuoti.
Kiek kartų buvai jau save išdavęs ir ar dar leisis būti išduodamas, dėl kitų nuomonės.
Ir kokia tai klampynė, galvoti ką kiti pasakys, kuri apnuodija gyvenimą ir neleidžia kilti aukščiau savo ribų. Ribotumo laukas labai pamažėja, kai žvelgiam į kitus.
Bet kai tik išeini iš šio lauko - prašviesėja akys.
Niekada nevėlu išeiti iš šio lauko, kuris uždaro gyvenimą.
Rinkis save savo gyvenime, o ne kitų nuomonę.