282 diena

Jei tik gyvenime mokėtume tiesiai taikyti į esmę, ką norime pasakyti, ko trokštame, kas svarbu, kokie mano poreikiai, daug kas taptų aiškiau ir paprasčiau mums patiems ir kitiems.

Kai norime pasakyti tikrą tiesą apie save kaip jaučiames, dažnai vaikštom aplinkeliais, bet nesakome tikriosios tiesos, nes galvojam kad kitas nesupras.

Kai galvojam, kad kalbamės atvirai, dažnai būna kad aplinkiniai nesupranta, nes nepasakome tikrosios esmės. Vis kažkur pokalbį nusikam ne į tą pusę, nes šaudom pro šalį.

Tas įgūdis šauti pro šalį, bet ne į taikinį yra mūsų kaukė.

Matau taikinio vidurį, bet pasirenku pro šalį. O vidurys ir yra tas taškas nuo ko viskas ir prasideda - tai tikroji tiesa, kai nebemeluojama.