267 diena

Kai gyvenime skubame gyventi.
Bet su kuo mes gyvenime lenktyniaujame? Su savimi, su kitais, su ateitim ar praeitim ar pačiu gyvenimu. Kur mes skubame ir kur norime suspėti. Ar mus kas vejasi, kad nenustodami lekiame lyg pašėlę. Ir verčiame jaustis save nepakankamais ir suirzusiais, lyg kiti dėl to kalti. O šalia tokio nuolat skubančio ne visada yra malonu būti, atrodo kad žmogus patį gyvenimą verčia iš koto. Kiti irgi priversti lėkti tokiu pačiu tempu, nes pats negali susilygiuoti su gyvenimo ritmu.
Skubantys žmonės nori sukontroliuoti laiką, žmones, įvykius ir sudėlioti viską į lentynėles už kitus. Ir kaip pastebi jų gyvenimą, jie niekada neturi laiko. Jų laikas – jų gyvenime tiesiog išgaruoja. Nes jie nesimėgauja. Neatsiduoda gyvenimo tėkmei, kurios neįmanoma sukontroliuoti, o jie dėl to negali atsipalaiduoti.
Gyvenimo nepriversi greičiau suktis, nebent pats žmogus pasirenka skubėti gyventi. Bet už tai medalių niekas nedalina ir laurų vainikų nenupina.
Bet juk galima pasirinkti ir kitaip.
Niekada nevėlu pradėti gyventi susilygiavus su gyvenimo tėkme, kad pamatytum kiek daug aplink mus yra supančio grožio ir gėrio.