258 diena

Priežastys dėl kurių supykstame ant kitų gali būti visai ne tokios apie kurias galvojame ir dėl to galime labai daug prašauti pro šalį. Jei tame užsibūname per ilgai - užriečiame išdidžiai nosį arba ją nukabiname.

Dažnai mes neišsiaiškinę priežasties greitai supykstame, įsižeidžiame, mintyse kurstome negatyvias mintis, ir dar prikuriame apie žmogų nebūtų dalykų. Tik todėl, kad kažkas neatitinka mūsų lūkesčių.

Lengva susikurti lūkesčius, bet dažnu atveju sunku priimti taip kaip yra.
Ir kaip verta sustoti akimirką, apsidairyti aplinkui, įkvėpti gryno ir paklausti savęs, o ką aš dabar auginu, kur mano dėmesys.

Pakanka nusiimti rožinius akinius ir nebekurti iliuzijų. Nes rožiniai akiniai, tikrų spalvų neparodo.
Kaip viskas pasikeičia, kai sąmoningai pasirenkame priimti realybę, o tada pradedame matyti galimybes, prisiimant atsakomybę ir darant gyvenime sprendimus.
Kurti gyvenimą iš pozityvaus mąstymo, tikint tai kas turi ateiti - ateis, išlaukiant ir turint kantrybės. Galimybės duodamos visiems.
Užriečiant ar nukabinus nosį - galimybių nesimato.