255 diena

Kai žmogus sako "Aš žinau" jis siaurina žinojimo praplėtimą ir suvokimą. O, ribos yra kur kas platesnės, nei šią akimirką galime įsivaizduoti.
Ir žinoti neužtenka, tuo reikia gyventi, patirti. Žinios yra resursas, bet tai nereiškia, kad tuo viskas ir baigiasi. Ne nesibaigia, nes kuo labiau leidžiame sau praplėsti savo suvokimus, tuo labiau suprantame, kiek dar nežinome.
Neužstrigti savo žinojime, o leisti jas pažinti dar kitaip, kaip dar niekada nesi pažinęs.
Kartais mažos istorijos gali būti puikiu įrankiu atkreipti į kažką labai svarbaus.

Populiari miesto kirpykla, kurioje dirba puiki meistrė kirpėja. Kirpėja žino visas kirpimo ir šukuosenų gudrybes. Ji meistrė. Ir ji tai žino. Žino, kad ji geriausia, todėl niekur nevažiuoja pasitobulinti, rasti dar kažko naujo savo meistrystėje, neaugina savo kompetencijos. Nes ji jau viską žino ir taip, kas vyksta už kirpyklos ribų. Pamažu klientų skaičius ima mažėti. Kirpėja kaltina kitus populiarėjančius kirpyklos meistrus, nes mano, kad nuo jos kiti meistrai nuviliojo klientus. Kiti meistrai per tą laiką patobulėjo, kol ji pasiliko savo žinojime. Ji ir toliau nieko nekeitė, jos įsitikinimai kad ji viską žino tobulai, uždarė ją pačią. Kirpyklą teko uždaryti.
Įsitikinimas, kad viską žinau ir uždaro kelią į augimą.

Leisti sau tyrinėti apie tai, ką žinai - ir tame atrasti naujas spalvas.
Pagarba nežinomybei.