251 diena

Kai jauti džiaugsmą, jo viduje sulaikyti negali, tokią energiją skleidžiasi į išorę. Akys spinduliuoja, veide įsijungia žaižaruojanti plati plati šypsena. Kūne energija tiesiog vibruoja, kuris šoka savo šokį.
Patį gražiausią pavyzdį parodo vaikai. Džiaugdamiesi jie nenustygsta vietoje, nes tokios galingos energijos, be judesio, be balso, be džiaugsmo ašarų tiesiog jie negali jų nulaikyti. Ji tiesiog trykšte trykšta. Kokie galingi džiaugsmo virpesiai ir vibracijos skleidžiasi kūne. Nė su nieko tokios energijos nesumaišysi.
Tokia yra ta džiaugsmo energija. Ir ja norisi dalintis su kitais.

Kartais mes ją pametame, o labiausiai suaugę. Nedrąsu garsiai šūktelėti iš laimės ir paspygauti, trepsėti kojomis ir ploti rankomis, gal net iš džiaugsmo užlipti į medį ir garsiai parėkauti. O juk būdami vaikai, to nevaržėme.

Nedrąsu šoktelėti aukštai iš džiaugsmo ir iškėlus rankas dar ir sušaukti - Taip taip taip!!! Galima ir Yes Yes Yes!!! Bet išreikšti džiaugsmo energiją, mums tapo taip nedrąsu. Taip ir emocinis džiaugsmo fonas veikia mus pozityviai, tik kažkodėl labai užspaudę ją laikome.

Esame prikaupę ne savų frazių. Būk santūresnis. Nemandagu. Ką kiti pagalvos. Nesidžiauk, kad nereikėtų paskui verkti. Nesidžiauk, gal kitam dabar liūdna. Šitie įsitikinimai pradangina mūsų džiaugsmą.
Gerai jei dar sugebame santūrią šypsena išspausti iš džiaugsmo.

Džiaugsmą galima vėl atrasti ir tuo spinduliuoti, tai nieko nekainuoja, ir tam nėra jokio draudimo.

Linkėdama sau ir kitiems sakau:
-Spinduliuokite gyvenimo džiaugsmu, tai gali tapti gyvenimo būdu.