249 diena

Ką pasėsi, tą ir pjausi.
Neužtenka į dirvą pasodinti sėklą, kad ji užaugtų. Tam reikia kantrybės ir laiko.
Kad iš sėklos užaugtų į daigelį, o iš daigelio, į augaliuką, iš augaliuko į išpuoselėtą augalą, tikint, kad tai duos vaisius ir užaugins visą sodą.

Žmogus yra kaip sodininkas, kuris augina savo sodą. Kad užaugintų sodą dar reikia ir išmanymo, žinių, palaikymo, kasdieninio puoselėjimo, disciplinos, cikliškumo ir tikėjimo. Jei bent viena kažkuri grandis susvyruoja tavyje, augalo augimas sulėtėja.

Net ir sėklos ne visos būna brandžios, su kai kuriomis tenka atsisveikinti. Mokėk atskirti grūdus nuo pelų. Neeikvok tuščiai laiko gailėdamas jų, skirk dėmesį ir investuok į tai ką nori užauginti. Ir nesubrandinta sėkla turi prasmę. Ji galbūt yra ta, kuri atidavė savo galią kitai sėklai, kad ji užaugtų.

Geriau stebėk augimo procesą, pasimėgauk ir pasididžiuok kiekvienu paaugusiu centimetru, kuris stiebiasi ir noksta. Tai augimo kelias.