240 diena

Prisirišimas yra tas pats kas sukontroliuoti, tai ką turiu.
Kontroliuoti sutuoktinį, vaikus, situacijas, laiką, realybę, žmones, ateitį.
Kontrolė yra kaip pavadėlis, prisirišau ir vedžioju kur noriu. Bet kiek tame meilės, kiek pagarbos, kiek dosnumo. Nelabai jos čia rasi.
Kontrolei norisi viską sudėlioti už kitus, kaip turi būti, kaip kitas turi elgtis, kalbėti, rengtis, galvoti, mąstyti, kaip kito daržą sutvarkyti.

Kontrolės akys labai didelės ir plačios, kurios visur viską mato bei žino. Viską žino 100% gal net daugiau. Ir tai yra iliuzija. Noras viską sukontroliuoti anksčiau ar vėliau atneša - kančią, gadina santykius, kūrybą, prarandamas gyvenimo džiaugsmas ir prikaupiame pilną nerimo.

Kaip be būtų kontrolierius pats save dažnai labai kontroliuoja ir pats save apriboja. Jis neleidžia pats sau nusitiesti kelio, gyventi savo gyvenimą ir priimti savęs. Kontroliuoti kitus žymiai lengviau, nei kūrenti savo vidinį židinį.

Žmogus ne pavadėlis, jo prisirišti nereikia. Jis laisvas žmogus ir turi teisę į savo pilnavertį gyvenimą.
Gyvenk taip, kad netrukdytum kitam gyventi savo gyvenimo ir pradėk pats gyventi jį pilnavertiškai.