232 diena

Kai jau nebegali atlaikyti nuolatinio apsimetinėjimo, pradedi suprasti, kad esi ne savo kailyje.
Nustembi pats, kaip darosi gera, kai juos nusimeti. Bet labiausiai nustemba aplinkiniai, nes pamačius tave tikrą, tavo tikrą “odą” pradeda staiga kreivai žiūrėti, nes jiems nebeliko minkšto ir pūkuoto kailiuko.
Sakydami kas su tavimi pasidarė, kaip tu pasikeitei, kartais net durimis trenkia ir išeina, nes iš tiesų tavęs tokio tikro nėra matę.

Nepavok iš savęs savo gyvenimo prisidengdamas netikru kailiu. Ateina laikas, kai tuos kailinius vieną dieną norisi nusimesti, kad tavo tikroji “oda” pradėtų kvėpuoti.
Kam rūpi, ką kiti pagalvos apie tave, nebent pačiam vis dar tai labai aktualu. Spinduliuoti tikrumu, štai ką reiškia būti savimi.