229 diena

Mes neprivalome atpirkti visas praeities klaidas, kaip ir neprivalome gyventi nuolatos nešant užanty akmenys.

Klaidos - jos mus vedė ne tam, kad praklupdytų mus ant kelių, o tam kad iš jų pasimokę atsistotume.

Nėra nei vieno kuris būtų “nesusitepęs”. Tokių tiesiog nėra. Tikriausiai ir būti negali, nes kitaip mes liktume vis tame pačiame lygmenyje. Mes esame nuolatiniame besikeičiančiame sraute, kur tikslas ir yra augti.

Ir užtai, kad turime galimybę augti, mums atpirkti savo praeities ir kasdienines “nuodėmes” pakaktų - dėkoti. Dėkoti už tai ką turi, už tai kuo tapai, už tai kaip užaugai, už tai kas esi. Kasdien dėkoti už tai, kas pakelia tavo sparnus.