228 diena

Užtenka išlukštenti tai, ką gyvenimas siūlo dabar - pamatytume didingą grožį.

Jeigu tik leistume bent akimirkoje sustoti, o nebėgti -pastebėtume, kiek grožio ir gėrio esame prisotinti savo gyvenime. Bėgantys žmonės nelukštena gyvenimo ir nesimėgauja - jie tiesiog praryja visas akimirkas.

Ir jei tą akimirką matome, atslenkančius debesis ir tuoj lis, pasidžiaukime, tikimybė išvysti vaivorykštė išlieka labai didėlė.

Kai savo akyse matome gyvenimo spalvas, vadinasi jos yra tavyje. Kuo labiau mokame pasidžiaugti mažais dalykais, tuo labiau pritraukiame panašius į save.

Mes esame tai, ką spinduliuojame iš vidaus. Visi savo vaivorykštes galime susikurti savyje ir regėti jas kiekvieną dieną.