226 diena

Mūsų gyvenimas nuolatinis veiksmų dėsnis.
Kai sakome - nieko neveikiu, meluojame. Net tuo metu kai jau sakome - tariame žodį. Veiksmas atliktas, žodis ištartas.
Mes esame nuolatiniame veiksmų dėsnyje.
Kai galvojame, kad nieko nedarome, vis tiek darome. Neįmanoma nieko neveikti.

Kai mums atrodo, kad nieko gero neveikiame, tuo metu mes kvėpuojame, kažką galvojame, drybsome, žiūrime kažkur, miegame, mąstome, mirksime, užuodžiame, tinginiaujame, tiesiog būname. Ir visur atliekame veiksmą.

Lengviausia pasakyti - aš nieko neveikiu. Tai juk grynų gryniausias išsisukinėjimas. Bet ar jaučiame, kiek vienu metu mes palydime save į veiksmą.

Ar gali sau leisti pasakyti - einu padrybsoti, tinginiauti, žiūrėti į objektus, einu pasvajoti ar pamąstyti apie ką nors, kai labiausiai to norisi.
Taip daug lengviau save ir vieni kitus suprasime, kas ką tuo metu veikia.