219 diena

Kartais mes per ilgai užsibūnam praeityje, visų įvykių, situacijų, kurios kažkada buvo labai skausmingos.

Nejaučia juos užslaptiname, kaip nieko nebūtų įvykę. O, tie praeities įvykiai gyliai gyvena mumyse ir tūno stebėdami mus pačius.

Bet mes labai dažnai sau ir kitiems sakome: aš jau nebeprisimenu, tai buvo senai, laikas viską išgydo.

Bet kūnas ir atmintis viską meną ir atveją praeitį.
Nors praeities nebėra, bet esame kone dažnas joje užstrigę, nes iki galo neišgyvenę.

Gražiausia ir geriausia yra tai, kad iš praeities galima išeiti. Tam padeda nuoširdus išsikalbėjimas, terapija.
Ir viso ko esmė - surinkta patirtis.