210 diena

Mes būname tokie ugningi ir deginam aplink save ir visą kitą.
Mes vandeniu užliejame negailestingai savus ir svetimus krantus.
Mes keliam vėją ir sukeliam stiklinėj audrą, nevaldomu gūsiu supykę susirangom lyg žaltys.
O, kartais mums po kojų dreba žemė suprast ir suvaldyt ne visada pajėgt gali.
Mes keturios stichijos, ugnies, vandens ir oro bei žemės susitikę,
Žaismingai grojam sukviestus visus kartu pabūt.
Ne veltui tenka atpažinti, kuo tu buvai ir kuo dar būsi
Vis tiek mums teks patirt, visų energijų stichijas.