190 diena

Mano šešiametė dukra sako:
- Mama kaip gera prie tavęs prisiglausti, tu kvepi raudonom rožėm.
- Tu tikrai užuodi raudonas rožes?
-Taip mama.

Šis šiltas, malonus ir atrodo toks paprastas pokalbis gali įnešti tikro gylio iš vaikiškų lūpų.
Vaikai jie yra tokie atviri ir tyri, nes tikri. Jie mato, girdi, jaučia, užuodžia ir sako taip kaip yra, be jokio pagražinto melo.

Jie nesistengia įtikti ar kam patikti.
Jie nesistengia išgrąžinti kalbos, kai jiems kažko reikia.
Jie neužsideda kaukės, kad nepastebėtų jų trūkumų, kurių neturi.
Bet jie viską stebi, smalsauja, domisi viskuo, kas vyksta aplink.
Jie užuodžia raudonas rožes, kur mamos rožių kremas nuvilnijo ant jos odos.