179 diena

Ne gailėtis reikia, ką padariau ar nepadariau, o išpažinti, ką darau ir ko nepadarau dėl savęs.

Po išpažinties sau, užuolaidos iškart atsitraukia, nebelieka melo žiūrint sau į akis, nebereikia tada ir žvilgsnio nukreipti žiūrint kitam į akis.

Išpažintis yra akistata su savimi. Kai leidžiu sau drąsiai iškomunikuoti, ko aš noriu ir kas man iš tiesų svarbu. Pagaliau pradedu suprasti ir pažinti save, kas aš esu ir ką noriu pasiekti.

Išpažinčiai reikia laiko ir erdvės. Tam reikia pasiruošimo, kad galėčiau drąsiai susitikti su savimi.

Išpažintis sau - tai ne nuodėmių išsakymas, tai atsivėrimas sau.