177 diena

Visada yra pirmi tie, kurie pramina dėl mūsų gyvenimo kelią, kad jame nepaklystume.

Šie keliautojai buvo prieš mus ir nuėjo pirmi, kad patikrintų ir surinktų patirtį, tam, kad tos patirties nebereikėtų rinkti patiems.

Tie kurie eina prieš mus visada ateičiai palieka dovanas. Mums belieka jas tik susirinkti ir jiems su visą pagarbą padėkoti.

Dabar mes minam tuos kelius, kurie jau paliko pėdsakų žymę nuėjusių.

Mūsų kelias praplatėjęs tam, kad matytume jo aiškius kontūrus ir nemestume kelio dėl takelio. Ir jei nuklystame visada turime galimybę sugrįžti į savo platųjį kelią.

Mes visada einame pašventintais ir išminties keliais, tų kurie ėjo pirmi ir laimino tai.

Tie keliautojai yra mūsų mokytojai, tėvai, proseneliai, mūsų visa giminės sistema, mūsų protėviai.
Jie savimi sukūrė kelionės struktūrą mums.
Dabar mes esame savo kelio projektuotojai, esame keliautojai ateitiems kartoms.

Ką sukursime šiandien, tą užauginsime ateity.