171 diena


Meilikavimas yra toks pats saldus melas, tik dar gudresnis ir riebesnis.
Meilikaudami užsidedame kaukę ir lipdami per kitų galvas, rodome kokie mes išmintingi. Turbūt ne be reikalo lapė pasakose yra kaip metafora, gudri ir meilikaujanti, kad nuslėptų savo klastotes.
Meilikautojai gudrumu ir klasta įsipatogina svetimoj kėdėj ir skelbia savo išmintį, įtikėdami kitus tuo, kad jų melas yra tiesa. Bet tai gali būti priedanga pabėgti nuo realybės, nes susikurti iliuzija yra labai paprastu ir labai painu. Dažniausiai savo iliuzija patikim, o tikros realybės nematom.
Kai priimsim realybę, nebereikės jokių kaukių, gyvenimas taps teisingesnis. Ir tik priėmus atsakomybę už save, tampi gyvenimo šeimininku ir gyvenimo kūrėju, o nuo meilikavimo ir atbukti galima.
