163 diena

Joks lietus nenuplaus, nepratekins, nepajudins tavo vidaus, kol to nepadarome savo ašaromis.

Kai leidžiama nutekėti ašarom ir jų neužlaikome pradeda ryškėti siluetas, o viduje darosi lengviau ir ramiau.

Ašaros tai dovana, kurią galime pasidovanoti sau kiekvieną kartą, kai jomis norime pratekinti ir švarinti savo vidų, tarsi nuplauti šventu vandeniu.

Ašaromis reaguojame į džiaugsmą, į juoką, į skausmą, į kito atliepimą, į žavėjimąsi, į kito sėkmę, į atvirus pokalbius - tai atgaiva kūnui ir Sielai.
Neslėpkime tai, kas mus gaivina.