100 diena

Kas rytą pabunda ir pakyla saulė. Vienur ji kyla iš kalnų, kitur iš vandenų, dar kitur iš slėnių ar lygumų.
Nors ne visi rytai yra saulėti, ne visada prasiskleidžia jos šviesa, bet ji yra. Ir ji negali nešviesti, net tada, kai pro debesys jos nesimato.
Ji vis tiek kyla.
Taip ir žmogaus Siela yra šviesi ir spindinti. Tik ne visada ją matome. Nes kurdami negatyvias mintis, matome tik debesys. O, kad už jų yra šviesa - pamirštame.
Mes, esame šviesos nešėjai ir paskleidėjai, ir tos šviesos neįmanoma užgožti, jei tik patys savo saulių nepametame.